Ekspozicija „Atrandant paskandas: senovės lietuvių kapai po vandeniu“

             Spalio 8 d., 17val. Jagėlonių kultūros namuose ir bibliotekoje gyventojai ir svečiai turėjo galimybę pamatyti Kaišiadorių muziejaus ruoštą ir pirmą kartą prieš devynerius metus parodytą stendinę parodą „Atrandant paskandas: senovės lietuvių kapai po vandeniu“, bei iš pirmų paklausyti apie netoliese esančiame Bajorų kaime 2006 – 2018 m. vykusią archeologinę ekspediciją, kuriai vadovavo archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius.

             Bajorų archeologinės ekspedicijos rezultatai leido įtvirtinti archeologo V. Urbanavičiaus 1983 m. hipotezę, kurioje teigiama apie senovės lietuvių įprotį laidoti mirusiųjų degintinius palaikus – kartu su sutrupėjusia keramika ir kitais buities reliktais – vandenyje. Tokios įkapės vadinamos paskandomis. Taip pat, Vykintas Vaitkevičius, renginyje kalbėdamas apie šių kasinėjimų specifiką, paminėjo ekspedicijose naudotus to meto nestandartinius kasinėjimų metodus. Pirmas – žemės sijojimas didžiuliais sijokliais, norint rasti pačius smulkiausius radinius – keramikos šukes, kaulelius ir kt. Dabar toks radinių ieškojimo metodo taikymas yra privalomas Lietuvos archeologiniuose tyrimuose. Kitas prof. Vykinto Vaitkevičiaus kasinėjimuose taikytas metodas buvo „savęs pertikrinimas“, kuomet jau ištyrinėtą plotą, kartais naudojant kitokias kasinėjimų priemones ir kasinėjimų metodus, siekiama patikrinti dar kartą. Iki tol Lietuvoje archeologinių ekspedicijų metu nebuvo praktikuojamas ištyrinėto ploto „pertikrinimas“.

             Bajorų kapinynas taip pat gali pasigirti savo archeologiniais lobynais. Prie keramikos šukių, sidabrinių ir  žalvarinių papuošalų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų buitinių rakandų, žvangučių, XIV – XV a. pr. karių inventoriaus, buvo aptikti du mįslingi, bet unikalūs objektai: bronzos laikų 21 mėlyno stiklo karoliukas su baltomis, per vidurį einančiomis bangelėmis; taip pat neatpažintais rašmenimis, bei iki šiol neįminta jų reikšme, išraižyta blindės(gluosninių šeimai priklausančio medžio) lazda. Minėtieji, reikšmingi Bajorų ekspedicijai, stiklo karoliukai į Lietuvą tikriausiai pateko tarpininkaujant Lužitėnų ir Vakarų baltų pilkapių kultūros žmonėms, kuriuos I tūkstantmečio vid. pr. Kr. prekybiniai ryšiai siejo net su Viduržemio jūros pakrantėse gyvenančiais žmonėmis. Taigi, svariai galima teigti, kad Elektrėnų krašte nuo seno prekiauta su tolimąja Europa. Visi Bajorų archeologiniai radiniai yra saugomi Kaišiadorių muziejuje.

             2016 m. minint Bajorų archeologinės ekspedicijos dešimtmetį, Kaišiadorių muziejuje, prof. V. Vaitkevičiaus ir Kaišiadorių muziejaus bendromis pastangomis, parengta paroda „Atrandant paskandas: senovės lietuvių kapai po vandeniu“. 2024 m. spalio 4 d. profesorius Vykintas Vaitkevičius šventė savo 50-ies metų jubiliejų. Šia proga paroda rodoma Jagėlonių kultūros namų ir bibliotekos pastate, kur ekspedicijos dalyviai apsistodavo.

             Renginio metu muzikinę, Elektrėnų krašto dainų programą atliko Kietaviškių kaimo kapelos „Volungė“ dalyviai ir Elektrėnų lietuvių liaudies dainų ir sutartinių giedotojų kolektyvas „Ginėja“.